- pakraipa
- 1 pakraipà sf. (3b) 1. judėjimo linkmė, kryptis: Tu [,vairininke,] mat ir pakraipą duodi, ir saugoji laivo ėjimą HO. Pakraipos priešdėlis da dar giliau įsiskverbė LTIII281. 2. nukrypimas, pasisukimas į šalį: Į Krekenavą eina stačiai kelias pro Preibę, pakraipų̃ jokių nėr, eini iškirsta linija Krkn. 3. veiksmo, reiškinio linkmė, raidos kelias: Tinkamas bibliografijos pažinimas turi nemaža reikšmės deramai darbo pakraipai rš. Draugas iš tikrųjų susekė jo minčių pakraipą LzP. 4. nusistatymas, pažiūros: Suvažiavime dalyvavo įvairių politinių pakraipų žmonės prš. Ana eit pagal muno pakraipõs (palaiko mane) Ms. Tais laikais mano tėvas mėgo skaityti kairiųjų pakraipų literatūrą rš. Kokios jau tu pakraipõs nagi? Jrb. Kokios pakraipos, ir nežinosi (nesuprasi), kad kiek ir pakalbėsi Užp. Kokios tu nebūk pakraipõs žmogus, kai karas, visiem prasčiau Krns. Jis šitos valdžios pakraipõs buvo žmogus Žln. Tas mokytojas neišsiduoda, kokios jis pakraipos Gs. Jų (raštų) kai kurie yra žalingos pakraipõs J.Jabl. 5. veikimo sfera, sritis: Nurodytoj pakraipoj nėra dar nieko padaryta, o dalykas negali būt atidėliojamas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.